Kuo matuojame savo vertę?

Kuo matuojame savo vertę?

Esame įpratę daug ką pamatuoti ir įvertinti, tačiau kaip išmatuoti savivertę? Čia nepagelbės nei kraujospūdžio matuokliai, nei širdelės Instagrame. Ir nors vieningo mato vieneto nėra, kažkas iš mūsų savivertę gali matuoti naudingumu, o kažkas populiarumu arba pinigais, o gal vaikais arba grožiu. Svarbesnis klausimas yra ne kuo matuoti, o kodėl mes tai darome? Kodėl siekiame būti įvertinti ir apdovanoti?

Pasak vieno iš humanistinės psichologijos kūrėjų, C. Rogers, poreikis būti teigiamai įvertintam yra vienas iš svarbiausių prigimtinių sveikos ir harmoningos asmenybės poreikių. Nors patenkinti šį poreikį nėra taip paprasta, kaip alkio ar miego poreikius, tačiau teigiamas savęs vertinimas yra labai svarbus sėkmingai vaiko raidai.

Savęs, kaip asmenybės suvokimas susiformuoja antrais gyvenimo metais. Šiuo laikotarpiu mūsų vaikų savęs vertinimas visada yra pozityvus, jiems nėra neįveikiamų kliūčių. Vaikams augant, jų savęs suvokimas ir vertinimas kinta, tampa įvairiapusiškesnis.
Taip atsitinka todėl, kad mūsų savivertę sudaro du komponentai:
– žinios apie save, t. y. savęs ir savo gebėjimų pažinimas;
– kitų asmenų nuomonė apie mus, t. y. kaip mus vertina artimieji ir draugai.

Tai, kaip vaikas apie save galvoja daugiausiai nulemia tėvų išsakytos mintys. Mažo vaiko savęs vertinimas visiškai priklauso nuo to, su kokia emocija ir nuostata mes, tėvai, bendraujame su savo vaiku.

Vėliau remdamasis tėvų ir kitų asmenų vertinimais, vaikas pradeda formuoti tokį savivaizdį apie save, kokį jį/ją norėtų matyti kiti. Ir ima jaustis vertingas tik tiek, kiek pateisina tėvų ar kitų asmenų lūkesčius. Iš čia kyla ir mūsų poreikis būti naudingu kitiems, nes taip galime jaustis vertingais.

Štai teiginys, į kurį galite atsakyti teigiamai, neigiamai arba priklausomai nuo aplinkybių – „Vaikas gali turėti savo nuomonę ir būtina jam leisti ją išreikšti“. Jei pritariate šiam teiginiui – skatinate savo vaiko asmenybės vystymąsi ir tuo pačiu prisidedate prie jo/jos teigiamo savęs vertinimo formavimosi. Kitu atveju vaikas jaučiasi, kad ne tik jo nuomonė, bet ir jis pats nėra vertas dėmesio.

Mūsų, kaip tėvų, užduotis yra padėti vaikui susiformuoti tokį savęs vertinimą, kuris apima abu komponentus, t. y. vadovautis ne tik kitų nuomone apie mus, bet ir žiniomis apie save.

Kaip mes galime padėti vaikui susiformuoti teigiamą savęs vertinimą:
– Sukurkime šeimoje vaikui saugią aplinką, kurioje jis/ji galėtų išreikšti savo nuomonę ir pastebėjimus. Neskubėkime kritikuoti, o išklausykime. Išklausius vaiką iki galo, jei reikia padrąsinkime, o jei reikia, perspėkime.
– Skatinkime vaiką išbandyti kuo įvairesnes veiklas. Taip jis/ji turės galimybę geriau save pažinti ir atrasti kokios veiklos jam/jai geriausiai sekasi.
– Sudarykime vaikui sąlygas laikas nuo laiko patirti sėkmę. Tai gali būti ne tik laimėtas šokių konkursas ar gautas geras įvertinimas. Teigiamas savęs vertinimas gali būti stiprinamas ir žaidžiant su šeima stalo žaidimus.
– Mokykime vaiką kelti tikslus atsižvelgiant į jo/jos galimybes ir palaikykime jį/ją patyrus nesėkmę. Svarbu yra išmokti atskirti savęs, kaip asmens, vertinimą nuo savo veiksmų ar rezultatų įvertinimo.
– Savo vertinimus vaiko atžvilgiu visada pateikime argumentuotai ir taip pat skatinkime vaiką vertinti kitus remiantis konkrečiais pastebėjimais (pvz. vietoj pasakymo „tavo piešinys nepavyko“, reikėtų įvardinti kas konkrečiai nepavyko, gal trūksta užbaigtumo, o gal nepavyko pavaizduoti perspektyvos ir pan.). Neigiamas vertinimas visada turi suteikti informacijos kaip kitą kartą padaryti geriau.

Nors išmatuoti savo vaiko savivertės negalime, tačiau galime iš jo/jos elgesio ir kalbos pastebėti, jei kažkas neramina mūsų vaiką ir apie tai pasikalbėti. O pasikalbėti kaip jaučiasi mūsų vaikas galime paprašę jo/jos nupiešti mums piešinį. Vienas iš pasiūlymų būtų paprašyti vaiką – „Nupiešk save lietui lyjant su skėčiu“. Iš šio vaiko piešinio galėsite matyti:
– koks tas lietus (t. y. neramios mintys, jausmai ar sunkumai) – stiprus ar silpnas, per visą lapą ar šone, dideli ar maži lietaus lašai, o gal žaibuoja ir pan.;
– koks vaiko skėtis (t. y. jo/jos apsauga nuo pavojų) – didelis ar mažytis, apsaugo vaiką nuo lietaus ar ne, o gal skėčio visai nėra;
– kokie dar elementai yra piešinyje (pvz. vaivorykštė, medžiai ir pan.) ir ką jie vaikui reiškia.
Pasikalbėję apie piešinį būtinai aptarkite kas padėtų geriau „apsisaugoti nuo lietaus“ ir jei vaikui norisi, jis/ji gali papildyti piešinį.

Teigiamas savęs vertinimas ne tik suteikia mums laimės pojūtį, bet ir įkvepia drąsos išbandyti naujus dalykus, nuolat mokytis ir tobulėti. O patyrus nesėkmę, teigiamą savivertę turintys vaikai nepasiduoda ir toliau siekia savo tikslų.

Rūpinkimės savo ir savo vaikų teigiama saviverte.

Parašykite komentarą