Kaip skaitant su vaikais knygas kalbėti apie jausmus?

Kaip skaitant su vaikais knygas kalbėti apie jausmus?

Vaikiškų knygų gausa su viena už kitą spalvingesnėmis iliustracijomis tarsi siunčia mums žinutę, kad jau nuo mažumės svarbu yra pradėti skaityti vaikams knygas. Kuo knygų skaitymas toks ypatingas? Knygose aprašytos istorijos sužadina vaikų vaizduotę, plečia jų žodyną, padeda suvokti juos supantį pasaulį ir formuoja atitinkamas vertybes. Klausydami mūsų skaitomų pasakų ar nuotykių istorijų vaikai ne tik mokosi susikaupti, lavina savo atmintį, bet lavina ir empatiją. Susitapatinę su knygų personažais ir jų išgyvenimais, vaikai turi galimybę atpažinti ir saugiai išgyventi įvairius jausmus.
Pažinti jausmus taip pat svarbu, kaip išmokti skaityti ar skaičiuoti. Tačiau vien geros istorijos neužtenka. Tam, kad mūsų vaikas išmoktų atpažinti jausmus ir suprastų kaip tinkamai juos išreikšti, labai svarbu yra skaitomas istorijas kartu su vaiku aptarti. O tokiam aptarimui reikia šiek tiek pasiruošti.

6 rekomendacijos knygų apie jausmus skaitymui ir aptarimui

1) Skaitymui numatykite tinkamą vietą ir laiką.
Jei norime, kad vaikas įsitrauktų į istoriją ir aktyviai dalyvautų aptariant veikėjų išgyvenimus, svarbu pasirinkti ramią, be pašalinių dirgiklių vietą, kuri neblaškytų vaiko dėmesio. Svarbu, kad skaitant istoriją ir mūsų pačių nepertraukinėtų kiti asmenys ar telefono skambučiai.

2) Prieš skaitant knygą vaikui, perskaitykite arba bent peržiūrėkite ją patys.
Skaitant istoriją, svarbu yra ne tik tekstas, bet ir veikėjų intonacijos, pauzės. Iš anksto susipažinus su istorija mums bus lengviau įsijausti į veikėjų išgyvenimus ir vaizdingiau juos perteikti vaikui. O intonacijos padės vaikui labiau įsijausti į personažų išgyvenimus ir ilgiau išlaikyti susidomėjimą skaitoma istorija.

3) Skaitydami darykite pauzes aptarimui.
Priklausomai nuo istorijos apimties reikėtų skaitymo metu daryti pauzes ir aptarti kokias emocijas dabar veikėjas patiria. Jei istorija trumpa, aptarti galima ir ją perskaičius. Jei veikėjas išgyvena daug įvairių jausmų, būtų gerai ties kiekvienu iš jų stabtelėti ir konkrečiai įvardinti, o istorijos pabaigoje dar kartą juos visus aptarti.

4) Aptariant veikėjų emocijas ir jausmus atkreipkite dėmesį į jų kūno kalbą ir poelgius.
Istorijose aprašyta veikėjų kūno kalba ir reakcijos padeda mums atpažinti jų emocijas ir jausmus. Kaip jaučiasi istorijos veikėjas galime sužinoti iš jo veido išraiškos, balso intonacijos, kūno laikysenos ar judesių. Taip pat iš to ką jis sako ar kaip elgiasi. Aptariant svarbu aiškiai įvardinti kokias emocijas mūsų veikėjas išgyvena.

5) Užduokite vaikams konkrečius klausimus apie jausmus.
Klausimai turėtų būti formuluojami įtraukiant konkrečias detales iš situacijos. Pagrindiniai klausimai galėtų būti tokie (Klausimų pavyzdžiai pateikti pagal Šarūnės Baltrušaitienės knygos „Kaip zuikis jausmus pažino“ istoriją „Ilgos ausys ir pūsta uodega“):
– Kaip veikėjas jautėsi? (pvz. Kaip zuikis jautėsi, kai voverytė puikavosi savo uodega?)
– Iš ko sprendžiame, kad veikėjas taip jautėsi? (pvz. Iš ko sprendžiame, kad zuikis pavydėjo voverytei jos uodegos? – ką jis sakė, kaip elgėsi?)
– Ar vaikas kada nors irgi panašiai jautėsi? (pvz. Ar tu kada nors irgi pavydėjai? Kam pavydėjai? Ko pavydėjai?)
Galite ir jūs pasidalinti su vaiku savo prisiminimais, kada panašiai jautėtės.

6) Aptarkite alternatyvius veikėjų elgesio būdus.
Aptardami veikėjų patiriamus išgyvenimus akcentuojame, kad mūsų emocijos ir jausmai nėra nei blogi, nei geri. Tik priklausomai nuo to, kaip mes išreiškiame savo emocijas, mūsų elgesys gali būti tinkamas arba netinkamas. Analizuojant veikėjų elgesį galima vaiko paklausti (Klausimų pavyzdžiai pateikti pagal Šarūnės Baltrušaitienės knygos „Kaip zuikis jausmus pažino“ istoriją „Ilgos ausys ir pūsta uodega“):
– Kaip veikėjas reagavo į situaciją? (pvz. Kaip zuikis reagavo kai voverytė jo paklausė: „Ko čia purkštauji, gal pavydi?“)
– Kaip dar kitaip veikėjas galėjo reaguoti į situaciją? (pvz. Kaip kitaip zuikis galėjo reaguoti į voverytės klausimą? – jei vaikas nepasiūlo variantų, pateikite jam/jai savo pavyzdį)
– Kaip vaikas reagavo panašioje situacijoje? (pvz. Prisimink situaciją kai tu kažko pavydėjai, ką tada sakei ar darei? Ar tai buvo tinkamas elgesys? Kaip kitaip galėjai pasielgti?)

Aptarimo metu galima vaikui pasiūlyti išbandyti kai kuriuos tinkamo elgesio būdus (pvz. nusiraminimo būdus pykstant arba kaip patiriant patyčias pasakyti „stop, man tai nepatinka“ ar pan.). Taip pat aptarimo pabaigoje įtvirtinimui galima pasiūlyti nupiešti emociją, kuri jam/jai labiausiai įsiminė.

Pagrindinė žinutė vaikams turėtų būti apie tai, kad savo emocijų ir jausmų nereikėtų slėpti ir slopinti. Emocijos mums yra naudingos, nes padeda geriau pažinti save ir apsisaugoti.

Skaitykime su vaikais net tada, kai jie jau patys išmoko skaityti!

Populiariausių tarp vaikų knygų apie jausmus sąrašas:
1. Šarūnė Baltrušaitienė „Kaip zuikis jausmus pažino“
2. Anna Llenas „Spalvų monstriukas“
3. Trace Moroney knygos: „Kai jaučiuosi geras“, „Kai jaučiuosi piktas“, „Kai jaučiu pavydą“, „Kai jaučiuosi laimingas“ ir kitos
4. Rasa Dumchovskienė „Skruzdėliukas Nežiniukas“
5. Rūta Dzin „Peliūnės vasara“
6. Karen Young „Ei, karžygy“
7. Aurélie Chien Chow Chine „Mano jausmai: kaip elgtis kai užvaldo įvairios emocijos“
8. Evelina Daciūtė „Laimė yra lapė“
9. Debi Gliori „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“
10. Cristina Nunez Pereira, Rafael R. Valcarcel „Pasakyk, ką jauti. Emocijų knyga“

Parašykite komentarą