Šeimos susirinkimai – puikus įrankis tėvams vaikų ugdymui

Šeimos susirinkimai – puikus įrankis tėvams vaikų ugdymui

Kiekvienas iš mūsų, įskaitant ir vaikus, norime jaustis reikšmingais ir priklausyti šeimai, grupei, visuomenei – taip teigia individualiosios psichologijos atstovai (A. Adler, R. Dreikurs ir kiti). Kaip priemonę, leidžiančią visiems šeimos nariams pasijusti lygiaverčiais, svarbiais ir įvertintais, individualios psichologijos atstovai siūlo organizuoti šeimos susirinkimus.

Kuo mums gali būti naudingi šeimos susirinkimai?

Šeimos susirinkimai gali būti skirti aptarti bendrus šeimos planus (pvz. atostogų planus, prabangesnių pirkinių įsigijimą ir pan.), susitarti dėl šeimoje kylančių nesutarimų ar kai kurių iš šeimos narių netinkamo elgesio (pvz. kambarių nesitvarkymo, vėlavimo grįžti namo vakarienės ir pan.), padėti vienas kitam spręsti iškilusius sunkumus (pvz. sunkumai mokykloje ar tarpusavio konfliktai).

Dalyvaudami šeimos susirinkimuose vaikai mokosi labai daug dalykų: išklausyti kitą, gerbti kito nuomonę, aiškiai išsakyti savo nuomonę, neignoruoti problemų, o ieškoti jų sprendimo būdų, bendradarbiauti ir kt. Tokie šeimos susirinkimai taip pat kuria šeimos tradicijas ir sustiprina šeimos narių tarpusavio ryšius.

Šeimos susirinkimų metu vaikai turi galimybę ne tik ugdytis socialinius įgūdžius, o svarbiausia vaikai turi galimybę patirti priklausymo šeimai jausmą ir stiprinti pasitikėjimą savimi sprendžiant kylančius sunkumus. Taip pat dalyvaudami šeimos susirinkimuose vaikai mato ir jaučia, kad jų nuomonė yra vertinga. Tėvai, pakviesdami vaikus kartu spręsti problemas, turi galimybę išvengti kovų dėl valdžios, moralizavimo ir nuolatinio vaikų kontroliavimo.

Kaip organizuoti šeimos susirinkimus?

Susirinkimams reikėtų iš anksto numatyti tam tikrą, visiems šeimos nariams tinkamą, laiką ir jo nekeisti. Geriausiai būtų, kad susirinkimai vyktų visada tuo pačiu metu, pvz. šeštadienio ar sekmadienio popietę, nuo 16:00 iki 16:30. Susirinkimai neturėtų būti ilgi, maksimaliai iki pusvalandžio. Tik pradėjus organizuoti šeimos susirinkimus rekomenduojama jiems skirti iki 15 min. Taip pat planuodami susirinkimų trukmę atsižvelkite į juose dalyvausiančių vaikų amžių. Susirinkimuose rekomenduojama dalyvauti vaikams nuo 4 metų ir vyresniems. Svarbiausia, kad tokie šeimos susirinkimai vyktų sistemingai ir juose dalyvautų visi šeimos nariai.

Organizuodami susirinkimus galime susidurti ir su daugybe iššūkių: kažkas vėluoja, kažkas nesilaiko sutartų taisyklių ir pertraukinėja kalbantį, kažkam sunku priimti susitarimą, jei jis neatitinka norų, kažkas atsisako apskritai kalbėti susirinkimo metu. Visi šie iššūkiai tik parodo mums kaip yra svarbu mokytis tarpusavyje tartis ir susitarti.

12 žingsnių, kurie gali padėti sėkmingai pravesti šeimos susirinkimą:

1. Susitarkime dėl bendravimo taisykl. Pirmo susirinkimo metu sutartos bendravimo taisyklės prisimenamos kiekvieno susirinkimo pradžioje. Taisyklės gali būti apie tai, kad išklausome kito nepertraukiant arba siūlome problemos sprendimus, o ne kritiką ir kaltinimus. Kiekvieno susirinkimo pabaigoje taip pat turėtų būti sutariama dėl kito susirinkimo datos ir trukmės.

2. Išsirinkime kas kokias roles atliks susirinkimo metu. Pagrindinės rolės galėtų būti:

  • Pirmininkas – asmuo atsakingas už susirinkimo organizavimą. Pirmininkas turėtų būti išrenkamas kiekvieno susirinkimo pabaigoje vadovauti kitam susirinkimui. Jis/ji sukviečia visus, suderina laiką, o susirinkimo metu stebi, kad būtų laikomasi bendravimo taisyklių. Taip pat, pirmininkas kviečia visus pasisakyti, bei įvardina surašytas problemas.
  • Raštininkas – asmuo, kuris užrašys visas išsakytas mintys ir priimtus sprendimus. Užrašams galite turėti tam specialiai skirtą sąsiuvinį, kuriame galima ne tik rašyti, bet ir piešti, klijuoti nuotraukas ar pan. Toks šeimos susirinkimų sąsiuvinis gali tapti jūsų šeimos albumu ir ateityje suteikti daug įvairiausių prisiminimų.
  • Laiko valdytojas – asmuo, kuris stebi, kad visi šeimos nariai turėtų vienodą galimybę pasisakyti ir kad „mikrofonas“ neužsibūtų per ilgai vienose rankose. Taip pat laiko valdytojas yra atsakingas, kad susirinkimas truktų tiek, kiek buvo suplanuotas.

Rolių gali būti ir daugiau, pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, galite išsirinkti asmenį, kuris kito susirinkimo metu būtų atsakingas už pasirūpinimą arbata ir užkandžiais. Svarbu, kad šios rolės kiekvieno susirinkimo metu būtų skiriamos vis kitiems šeimos nariams, taip išvengiant tradicijos, jog mama visada pirmininkauja susirinkimui.

3. Pasidžiaugiame vienas kitu. Susirinkimo pradžioje pasakome vieni kitiems komplimentų, pagiriame, pasidžiaugiame kito šeimos nario pasiekimais. Komplimentus galima ir užrašyti ant lapelių, o po susirinkimo kelioms dienoms suklijuoti visus ant šaldytuvo ar kitoje matomoje vietoje. Tai sukuria draugišką ir pozityvią atmosferą, moko mus išreikšti dėkingumą.

4. Apžvelkime rūpimus klausimus ir problemas. Rekomenduojama prieš savaitę iki susirinkimo, o vėliau laikotarpyje nuo vieno iki kito susirinkimo, paruošti tuščią lapą ir prisegti jį prie šaldytuvo arba susitarti dėl kitos vietos, kur toks lapas būtų padėtas. Savaitės bėgyje visi šeimos nariai surašytų į tą lapą problemas su kuriomis jie susiduria, savo norus, pageidavimus ir pan. Susirinkimo pirmininkas pristatytų šį sąrašą ir inicijuotų spręstinų klausimų aptarimą.

5. Išsirinkime problemą arba sudarykime problemų prioritetinį sąrašą. Iki susirinkimo lape surašytos problemos gali būti nagrinėjamos tokia eilės tvarka kaip jos yra surašytos. Taip pat, jei sąrašas ilgas, nagrinėjamos problemos gali būti parenkamos po vieną nuo kiekvieno šeimos nario. Gali būti ir taip, kad problema jau buvo išspręsta iki susirinkimo, o gali būti, kad su ta problema susiduria ne vienas, o net keli šeimos nariai ir ją reikėtų svarstyti pirmiausiai. Todėl svarbu atsakingai išdėlioti sprendžiamų problemų prioritetinį sąrašą.

6. Turėkime „mikrofoną“. Tai galėtų būti paprasta lazdelė, o gal žaislinis mikrofonas ar kažkas panašaus, kas suteiktų galimybę šį daiktą rankose laikančiam asmeniui kalbėti, o visi kiti turėtų klausytis ir sulaukti savo eilės pasisakyti. „Mikrofono“ laikymas taip pat padėtų pastebėti ir kontroliuoti, kad viso susirinkimo metu neklabėtų vienas ir tas pats asmuo, o „mikrofonas“ būtų perduodamas ratu.

7. Naudokime „Minčių lietausmetodą. Tai metodas, kurio tikslas – spontaniškai pateikti kuo daugiau įvairiausių idėjų, jų neanalizuojant ir nevertinant. Tai puikus būdas visiems kartu ieškoti geriausių sprendimų. Dalinantis savo mintimis kaip galima būtų išspręsti vieną ar kitą situaciją, svarbiausias dalykas yra laisvai dalintis savo idėjomis, netgi jei jos skambėtų keistai ar juokingai, o gal visai nerealistiškai. Tačiau ne mažiau svarbu yra nekritikuoti vienas kito minčių, o tiesiog išklausyti.

8. Užrašykime visus pasiūlymus. Kol visi dalinasi idėjomis, kaip konkreti problema galėtų būti sprendžiama, raštininkas visas tas idėjas užrašo. Šiame etape yra svarbu nepraleisti nei vienos išsakytos minties ir visas jas užrašyti nevertinant ir nekeičiant žodžių. Raštininkas užrašant pasiūlymus turėtų juos dar kartą perskaityti, kad visi įsitikintų, kad buvo užrašyta būtent tai, kas buvo pasakyta.

9. Diskusiją pradėkime pirmiausia suteikdami žodį vaikams. Pradėti „minčių lietų“ ieškant geriausių problemos sprendimo būdų, rekomenduojama nuo vaikų idėjų. Tad pradžioje paklauskime vaikų, kokių pasiūlymų jie turi. Jei vaikai tyli arba sako, kad jie minčių neturi, pradėkime siūlyti mes, suaugusieji. Ir pradėkime nuo ne visai įprastų idėjų, kurios galėtų išprovokuoti ir vaikus įsitraukti į šį žaidimą.

10. Ieškant geriausio sprendimo vadovaukimės keturiais atrankos kriterijais:

  • spendimas turi būti susijęs su problema;
  • spendimas turi būti priimtinas visiems šeimos nariams;
  • sprendimas turi būti pagarbus ir nekenkti kitiems šeimos nariams;
  • sprendimas turi būti naudingas visiems šeimos nariams;

Visiems kartu aptarinėjant „minčių lietaus“ metu išsakytas idėjas ir vertinant jas remiantis aukščiau įvardintais kriterijais, raštininkas gali atmetimo būdu išbraukinėti po vieną idėją, kol liks keli pasiūlymai.

11. Ieškokime sprendimo, tinkančio visiems šeimos nariams. Kartais sprendimas gali būti priimtas vienbalsiai. Tačiau, dažnai šeimos narių nuomonės gali stipriai išsiskirti. Jei taip nutinka, rekomenduojama ieškoti kompromiso. Jei situacija leidžia, susitarti, kad iki kito susirinkimo vadovausitės vienu sprendimu, o vėliau išbandysite kitą pasiūlymą. Taip pat atskiri šeimos nariai gali pasirinkti skirtingus, jiems asmeniškai labiausiai tinkančius, tos pačios problemos sprendimo variantus. Svarbu, kad jų pasirinkimai padėtų išspręsti problemą. Labai svarbu priimant sprendimą nusimatyti kiek laiko tai bus taikoma ir kitų susirinkimų metu nuspręsti ar tai pasiteisino ar ne, o jei nepasiteisino, toliau ieškoti geriausio sprendimo.

12. Susirinkimą užbaikime malonia veikla. Susirinkimas turėtų baigtis visiems šeimos nariams malonia veikla. Tai galėtų būti stalo žaidimas, šarados, filmo žiūrėjimas, o jei susirinkimas vyksta gamtoje, jo pabaigoje visi galėtų bėgti maudyti. Svarbu, kad ta veikla būtų maloni visiems. Todėl galima turėti dar vieną rolę, už bendros veiklos suorganizavimą, atsakingą asmenį, kuris būtų renkamas kiekvieno susirinkimo pabaigoje.

Tobulų šeimos susirinkimų nebūna, tačiau tai yra galimybė visiems šeimos nariams mokytis kurti geresnius tarpusavio santykius. Susirinkimų metu, kokia kryptimi jie besivystytų, svarbiausia yra prisiminti du dalykus – čia mes ieškome sprendimų, o ne kaltininkų ir kalbamės su vaikais, o ne vaikams.

Parengta remiantis Dr. Jane Nelsen rekomendacijomis www.positivediscipline.com

Parašykite komentarą